Titulinis

Sėkmės istorijos

• 

  2010-01-15 : Terminaliniai kompiuteriai taupo bibliotekos pinigus

  2008-aisiais Šiaulių universitetas įgyvendino Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą „BIBLIOREG: Akademinė biblioteka kuria besimokantį regioną“. Viena iš šio projekto dalių – universiteto bibliotekoje įrengta 200 kompiuterizuotų darbo vietų, iš kurių 120 dirbs terminaliniu režimu. Šis ATEA konsultantų pasiūlytas sprendimas padėjo bibliotekai sutaupyti ženklią sumą.
  Daugiau naudos už mažesnę kainą – įmanoma
  Bibliotekos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Albinas Vladyka pasakojo, kad pradėjus įgyvendinti minėto projekto pirkimus paaiškėjo, kad turimų lėšų visoms numatytoms išlaidoms neužteks. „Pradinis sumanymas buvo kiekvienai bibliotekos kompiuterizuotai darbo vietai nupirkti po personalinį kompiuterį su programine įranga, bet pasikeitus kainoms tapo akivaizdu – turėsime mažinti kompiuterių kiekį... arba nepirkti baldų. Tačiau buvo rastas kitas spendimas – dalį darbo vietų įrengti kaip terminalines darbo vietas.“ ATEA Šiaulių filialo projektų vadovas Žilvinas Mickaitis sutinka, kad geresnio kelio bibliotekai jis negalėtų patarti. „Paskaičiuokime, – sako jis, – biblioteka įrengė 120 terminalinių darbo vietų ir įsigijo 4 serverius bei būtiną programinę įrangą. Jei išskirstytume bendras išlaidas kiekvienai darbo vietai – išeitų apie 1500 litų. Manau, kad net nelabai apie kompiuterius išmanantis žmogus suvokia, kad padoraus personalinio kompiuterio, galinčio be didesnių problemų tarnauti bent kelerius metus, ir dar su legalia programine įranga už tokią sumą nusipirkti tiesiog neįmanoma!“
  Bėgioti nereikia
  Svarstydami pasiūlymą nepirkti visų 200 personalinių kompiuterių, o rinktis terminalinį sprendimą, bibliotekos darbuotojai įvertino ne tik tai, kad šis variantas gerokai pigesnis. Kitas neįkainojamas privalumas, kad prižiūrėti ir administruoti keturis serverius ir terminalines darbo vietas kur kas paprasčiau nei tokį pat kiekį personalinių kompiuterių. Ponas Vladyka prisipažino visą bibliotekos IT ūkį prižiūrįs pats vienas. Paklaustas, kiek šiam darbui reikėtų specialistų, jei būtų pasirinktas tradicinis sprendimas, jis tik gūžteli pečiais: „Net neįsivaizduoju! Akivaizdu, kad be pagalbininkų neišsiversčiau – juk tiesiog fiziškai visų jų apibėgti nepajėgčiau. Taigi bibliotekai tektų priimti daugiau darbuotojų, o šiuo laikotarpiu tai būtų didelė našta universitetui“. Anot p. Mickaičio, iš principo yra galimybių ir personalinius kompiuterius administruoti nuotoliniu būdu, bet šiuo atveju jau vien reikiamai programinei įrangai įsigyti kliento turimo biudžeto vargiai būtų užtekę.
  Duomenys saugūs
  Universiteto skaitykloje kasdien apsilanko po kelis šimtus studentų, dėstytojų. Jie čia ne tik užsisako knygas iš saugyklų, naudojasi duomenų bazėmis, naršo internete, rengia rašto darbus, bet ir pramogauja. Bibliotekos darbuotojai tvirtina, kad lankytojai skirtumo dėl to, kad įdiegtas praktiškesnis sprendimas, nejaučia. Pavojaus, kad informacija, su kuria dirbama, įvykus gedimui dings, taip pat nėra, mat serveriuose nuolat daromos atsarginės kopijos. Pasak ATEA atstovo, Šis sprendimas tinkamas ne tik bibliotekai. Juo galėtų pasinaudoti bet koks biuras ir nemažai laimėtų: ženkliai sumažėtų išlaidos pačiai technikai, nebereikėtų į kiekvieną kompiuterį diegti programinės įrangos, būtų užtikrintas duomenų saugumas.
  
  

  
  
  « Atgal