Ekspertės sutaria: technologiniai „žaislai“ darbo vietose neturi užgožti žmogiškųjų santykių
Technologijos vis sparčiau skverbiasi į įvairias verslo sritis, o dirbtinis intelektas (DI) ir įvairūs skaitmeniniai sprendimai keičia ne tik darbo pobūdį, bet ir tai, kaip organizacijos valdo savo žmogiškuosius išteklius. Šioje srityje itin aktualus tampa klausimas: ar technologijos, lengvindamos organizacijos valdymo procesus, nepakiša kojos ir netampa grėsme žmogiškajam kontaktui? Kaip jų pagalba galime stiprinti organizacijas, motyvuoti darbuotojus ir užtikrinti didesnę žmonių įtrauktį?
Savo įžvalgomis bei patirtimi dalinasi 4 skirtingų sektorių ekspertės: „Ignitis grupės“ Žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustaitienė, „Atea“ personalo valdymo partnerė Dovilė Jankauskaitė TRINITI JUREX partnerė, advokatė Jurgita Judickienė ir „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.
Palengvina sudėtingos informacijos suvokimą
Kiekvienoje organizacijoje, ypač didesnėje, darbuotojai neišvengiamai turi susipažinti su begale teisinių dokumentų, tvarkų, procesų aprašų ir procedūrų. Be to, tam tikruose sektoriuose privaloma užtikrinti ir darbuotojų edukaciją specifiniais klausimais.
Advokatė ir technologijų entuziastė Jurgita Judickienė akcentuoja, kad technologijos gali supaprastinti darbuotojams privalomos informacijos pateikimą.
„Daugeliui darbuotojų teisiniai dokumentai yra per ilgi, per sudėtingi ir net ne visad reikalingi. Į teisinių tekstų tomus tegul gilinasi teisininkai, o darbuotojams svarbu pateikti esminę, svarbiausią ir išties reikalingą informaciją jiems suprantamu būdu. Technologijų pagalba galime tokią informaciją pateikti vaizdo įrašų ar interaktyvių žaidimų forma. Tai leidžia žmonėms greičiau ir lengviau suprasti teisinę informaciją ar įsisavinti mokomąją medžiagą. Išlošia visi: tiek darbuotojai, tiek organizacija, nes taupomas visų laikas, finansiniai ištekliai bei nervų ląstelės,“ – tvirtina J. Judickienė.
Technologijos neturi užgožti žmogaus
Pasitelkdamos technologijas, organizacijos gali prisitaikyti prie įvairių žmonių poreikių ir taip kurti labiau įtraukiančią darbo aplinką. Tačiau Dovilė Jankauskaitė, „Atea“ personalo valdymo partnerė, pabrėžia, kad nors technologijos ir įvairios motyvavimo priemonės yra svarbios, svarbiausias yra paties žmogaus jausmas organizacijoje.
„Motyvacija prasideda nuo to, kaip darbuotojas jaučiasi darbo vietoje, koks yra jo santykis su savimi pačiu, su aplinka, su organizacija. Technologijos gali būti pagalbininkas, tačiau jos niekada nepakeis žmogiško ryšio ir santykių svarbos. Darbuotojų pasitenkinimas ir įsitraukimas prasideda nuo emocinės gerovės ir santykių su kolegomis ir vadovais. Kartais vadinamosiomis motyvacinėmis priemonėmis ir „žaislais“, bandoma užglaistyti kur kas gilesnes kultūrines, psichologines problemas organizacijoje.
Turime dirbti su žmonėmis, ugdyti juos, kalbėti apie adaptyvias problemas ir kaip jas spręsti organizacijoje. Vadovams yra svarbu suprasti, koks yra jų vaidmuo organizacijoje, ko tikisi darbuotojai, koks yra įtakos procesas, kur prasideda lyderystė, kaip atrodo kokybiškas santykis su darbuotoju. ATEA akademijoje ugdome aukščiausios ir vidurinės grandies vadovus – vadovavimo, lyderystės, grįžtamojo ryšio teikimo ir kitomis temomis. Tai, tikime, yra viena pagrindinių geros jausenos darbe dedamųjų“, – dalinasi D. Jankauskaitė.
Kad technologijų gausoje nevalia pamesti žmogaus pritaria ir Renata Augustaitienė, „Ignitis grupės“ Žmonių ir kultūros vadovė. Vis dėlto jos teigimu technologijų, ypač DI potencialas žmogiškųjų išteklių valdymo procesuose vis dar nėra pakankamai išnaudojamas.
„Idėjų ir norų, kaip pasitelkiant technologijas, dirbti greičiau, paprasčiau, efektyviau mes turime, tačiau konkrečių juos įgyvendinančių sprendimų, pasiūlymų verslui vis dar trūksta. Nepaisant to, „Ignitis grupėje“ jau naudojame technologinius sprendimus darbuotojų atrankos, motyvacijos ir perdegimo prevencijos procesuose. Įvairių rodiklių pagalba matuojame darbuotojų perdegimo tikimybę ir imamės proaktyvių veiksmų, kad taip neįvyktų. Dirbtinį intelektą naudojame kurdami ne tik prezentacijas, tačiau ir grynindami kultūrinį identitetą. Jau vien tai, kad galime apdoroti beprotišką gausą informacijos ir susisteminti ją technologijų pagalba yra didelė vertė”, – pasakoja R. Augustaitienė.
Padeda užtikrinti didesnę įtrauktį bei prieinamumą
Kita organizacija, sugebėjusi pasitelkti technologijas, siekdama skatinti visų darbuotojų įtrauktį – vienas didžiausių Lietuvos prekybos tinklų „Rimi Lietuva“.
„Būtent technologijų dėka, žmonėms su skirtingomis negaliomis ar sutrikimais galime paruošti ir pritaikyti jų darbo vietas. Pavyzdžiui, kasose įrengiame mirksinčias lemputes darbuotojams, kurie turi klausos sutrikimų. Silpnaregiams pritaikome programas, padedančias vizualiai orientuotis, o žmonėms, turintiems autizmo spektro sutrikimų ar disleksiją, galime atskirti tam tikras darbo funkcijas. Taip pat turime pagalvoti ir apie kiekvienai darbuotojų grupei pritaikomą vidinę komunikaciją ir jos kanalus bei formą. Čia irgi gelbsti technologijos. Viskas tam, kad darbuotojai galėtų ne tik atlikti savo darbą, bet ir jaustųsi patogiai ir gerai“, – dalinasi Vaida Kaikarienė, „Rimi Lietuva“ personalo vadovė.
Vis dėlto prekybos tinklo atstovė atkreipia dėmesį, kad vien technologinio pritaikymo sėkmingai įvairių žmonių įtraukčiai į kolektyvą neužtenka. Itin svarbus yra ir visos komandos, vadovų pasiruošimas ir pozityvus nusiteikimas. Be to, pati įmonė turi likti atvira ir pasiryžusi investuoti į įvairius technologinius bei organizacinius sprendimus.