Tyrimas atskleidė: didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių IT vadovų iššūkis – kibernetinis saugumas
Šiaurės ir Baltijos šalyse kibernetinis saugumas tapo esminiu prioritetu. Apie trečdalis apklaustų IT vadovų iš viešojo ir privataus sektorių tai įvardijo kaip pagrindinį iššūkį. Tai lems ir augantį saugumo ekspertų poreikį – pusė respondentų teigė, kad šių specialistų IT srityje trūks labiausiai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad IT sektoriuje vis dar egzistuoja lyčių nelygybė ir, kad tvarumo klausimai IT vadovams tampa vis svarbesni.
Didžiausią Šiaurės ir Baltijos šalių IT vadovų nuomonės tyrimą atliko IT sprendimų ir paslaugų teikėja „Atea“ grupė. Pirmąkart nuo 2018 m. į šį tyrimą įtraukti ir Baltijos šalių IT Vadovai. Tyrime dalyvavo 1 001 respondentas iš Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Baltijos šalių. 60 proc. jų atstovavo privatų, o 40 proc. – viešąjį sektorių.
„Mūsų regiono geopolitinė padėtis skatina IT vadovus pirmiausia dėmesį skirti saugumui. Galime matyti, kad ypač išsiskiria Švedija, kuri pastaraisiais metais patyrė rimtų kibernetinių atakų. Po saugumo – IT vadovų prioritetų eilėje rikiuojasi verslo plėtra ir skaitmenizacija“, – tyrimo rezultatus komentuoja Adomas Nenartovičius, „Atea“ Strategijos ir operacijų vadovas Baltijos šalims.
Įdomu, kad Baltijos šalių viešasis sektorius išsiskiria dvigubai didesniu dėmesiu inovacijoms nei bendras vidurkis. „Tai leidžia prognozuoti, kad mes kaip visuomenė sulauksime daugiau skaitmeninių paslaugų, didės jų prieinamumas“, – sako A. Nenartovičius.
Vis dėlto itin svarbu rasti balansą tarp saugumo ir inovacijų. „Jei koncentruojamės tik į saugumą, galime stipriai sulėtinti inovacijų pažangą ir ilgainiui mažinti mūsų konkurencinį pranašumą. Jei norime pasinerti į inovacijas, labai svarbu skirti pakankamą dėmesį saugumui, kad užsitikrintume organizacijos atsparumą“, – įspėja A. Nenartovičius.
Daugiau nei pusė – 55 proc. tyrime dalyvavusių IT vadovų turi nenumatytų situacijų planus, tačiau Baltijos šalyse tokius planus turi tik 46 proc. organizacijų atstovų. „Panašu, kad Baltijos šalių viešasis sektorius gana kukliai vertina savo pasirengimą kibernetinėms atakoms. Iš to ir kyla didžiulis saugumo ekspertų poreikis. Tai, kad labiausiai organizacijoms trūks saugumo ekspertų, nurodė net 77 proc. Baltijos šalių viešojo sektoriaus atstovų“, – komentuoja „Atea“ atstovas.
IT vadovo vaidmuo: strateginis lyderis ir verslo partneris
Tyrimo dalyvių nuomonė atskleidžia, kad geras IT vadovas privalo būti ne tik technologinių sprendimų priėmėjas, bet ir stiprus strateginis lyderis, kartu su vadovų komanda vedantis organizaciją į priekį.
„Strateginis mąstymas yra kertinis šiuolaikinio IT vadovo bruožas. Toks vadovas turi ne tik gerai suprasti verslo tendencijas, bet ir įvertinti ilgalaikes pasekmes, kurias sukelia technologiniai sprendimai“, – pabrėžia pašnekovas.
Tyrime buvo vertinama ir tai, koks vaidmuo IT padaliniui skiriamas organizacijos viduje. „Amžinas klausimas: IT organizacijoje yra kaštai ar vertės kūrimas? Bendrai tyrime daugeliu atvejų IT padalinio rezultatai vertinami ir matuojami per išlaidų eilutę. Žvelgiant į atskiras šalis, džiugu, kad būtent Baltijos šalyse IT padaliniai labiau vertinami pagal indėlį siekiant organizacijos tikslų“, – pažymi A. Nenartovičius.
Iki lyčių lygybės dar toli, bet rūpi tvarumas
Nepaisant lyčių lygybės skatinimo politikos, IT padaliniuose dirbančių moterų dalis išlieka žema. Viešajame sektoriuje ji siekia 26 proc., privačiame – 19 proc. Mažuose, iki 10 žmonių IT padaliniuose, moterų praktiškai nėra.
„Lyčių lygybei IT sektoriuje turime skirti daugiau dėmesio. Tai vienas geriausiai apmokamų ir perspektyviausių sektorių, todėl moterims verta rinktis šią profesiją ir ateiti čia dirbti. Be to, įtraukę daugiau moterų, kursime vertę ne tik joms pačioms, ekonomikai, bet ir savo organizacijoms“, – įsitikinęs A. Nenartovičius.
Paklausti apie tvarumą, 56 proc. IT vadovų nurodė, kad jų padaliniai siekia tvarumo tikslų. Šis skaičius, A. Nenartovičiaus nuomone, artimiausiais metais tik didės. Atsiradęs tvarumo reglamentavimas ir tai, kad didesnė įmonės turės teikti tvarumo ataskaitas, didins ir IT padalinių įsitraukimą į šią sritį. „IT padaliniai gali ir turi imtis lyderystės ir taip prisidėti prie organizacijos tvarumo tikslų siekimo”, – pastebi A. Nenartovičius.
IT ateitis: dirbtinis intelektas ir debesijos sprendimai
Pašnekovas pabrėžia ir dirbtinio intelekto (DI) reikšmę organizacijoms. Pasak jo, DI tampa svarbia inovacija, kurios poreikis auga ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. „Šiai inovacijai vystyti organizacijoms reiks ne tik duomenų mokslininkų, bet ir saugumo ekspertų. DI sprendimų ir įrankių kokybė tiesiogiai priklauso tiek nuo duomenų kokybės, tiek nuo jų saugumo,“ – akcentuoja jis.
Debesijos sprendimai taip pat tampa vis populiaresni, ypač Suomijoje ir Norvegijoje, kur matomas ir didžiausias šių kompetencijų poreikis . „Baltijos šalys turi visas galimybes pasivyti Šiaurės šalis debesijos ir DI sprendimų srityje, tačiau tam būtina investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą“, – tvirtina A. Nenartovičius.
„Apibendrinant, spartus technologijų vystymasis ir geopolitinė padėtis augina ir ateityje dar labiau augins IT vadovų atsakomybę. IT vadovai turi gebėti matyti platų vaizdą: nuo technologijų galimybių iki kibernetinio saugumo užtikrinimo bei talentų ar paslaugų paieškos. Sėkmės pagrindas bus bendradarbiavimas ir kompetencijų auginimas“, – įžvalgomis dalijasi „Atea“ atstovas.